Jaunas žiedas prasiskleidžia ryto šviesoje ir greitai primena, kad niekas netrunka amžinai. Tarp sakuros ir rūtų gimsta mintis, jog tikras stiprumas slypi švelnume.
„Priešus aš užmėtau gėlėmis“ kalba apie brandą, apie ramybę, kuri tampa didesnė už pyktį. Apie žmogų, kuris išmoko paleisti net tada, kai laikytis būtų lengviau.
Kaunas čia susitinka su Japonija, ten, kur pagarba ir tyla išmoksta kalbėti garsiau už jėgą.
Pagaminti iš 100 %, 240 gsm medvilnės.
Priekyje – bzrs. siuvinėjimas, gale – DTF spauda su poezija, kurios nereikia aiškinti.
